2010 metų straipsnis publikuotas dienraštyje Alytaus Naujienos

„Ekstremalus sportas – tai adrenalino užtaisas. Čia kaip ir versle, norint viską atlikti tobulai, reikia tiksliai apskaičiuoti”, – yra sakęs Rusijos oligarchas Michailas Prochorovas, ekstremalių sporto šakų aistruolis. Ir tiksliai apskaičiuoti, matyt, ne tik dėl atlikimo tobulumo, bet ir savo paties saugumo. Su šia mintimi, ko gero, visiškai sutiktų vienas geriausių Lietuvos triukininkų, daugkartinis Lietuvos ir Baltijos šalių motociklų akrobatinio važiavimo čempionas ir prizininkas alytiškis Virginijus Žukauskas.

Stebint jo įspūdingus pasirodymus žiūrovams per kūną nueina šiurpuliukai – ir susižavėjimo, ir tam tikro nuogąstavimo… Ką jaučia pats motociklų akrobatas? Virginijui įstrigo kažkada girdėtas posakis apie akrobatinį važiavimą, jog šio sporto mėgėjai gauna apie 15 proc. malonumo ir 85 proc. adrenalino. „Galbūt taip buvo, kai pradėjau važiuoti, – sako šalies motociklų kaskadininkų karaliumi neretai tituluojamas alytiškis. – Dabar proporcija turbūt yra atvirkščia: 15 procentų adrenalino ir 85 procentai malonumo, pasitenkinimo.“

Įmantrių triukų teko mokytis neakivaizdžiai

Pasak Virginijaus, dabartiniam jaunimui, pradedančiam domėtis akrobatiniu arba ekstremaliu važiavimu, gerokai lengviau nei kadais jam ir bendraamžiams pomėgio draugams. Dabar motociklų akrobatikos keliai Lietuvoje jau praskinti, yra iš ko pasimokyti. Tuo metu, kai kitose šalyse ši sporto šaka jau buvo intensyviai kultivuojama, Virginijui su bendraminčiais mūsų krašte teko „išradinėti dviratį“.

V.Žukauskas prisimena savo motorizuotąją pradžių pradžią. Paauglystėje zvimbdavo su mopedu. Ant tikrų motociklų persėdo gana vėlai – būdamas devyniolikos. Ir pats konstruoti pradėjo. Tikslas buvo iš rusiško „Dnepro“ pasigaminti kažką panašaus į „čioperį“, tačiau išėjo ne visai toks, kokio vaikinas norėjo. Kiek vėliau įsigijo japonišką motociklą.

Kaip ir dauguma pradedančiųjų motociklininkų, Virginijus skraidydavo gatvėmis, bet ilgainiui vien tai pabodo, norėjosi ko nors daugiau.

Prieš septynerius metus V.Žukauskas išbandė žiedines motociklų lenktynes. Dalyvavo Baltijos šalių čempionatuose – Kačerginės trasoje, Rygoje. Tačiau ir čia tarytum kažko stigo…

Alytiškis internete pradėjo ieškoti nuotraukų, filmuotos medžiagos apie tai, kokius triukus galima daryti su sportiniais motociklais. Ir, žinoma, „užkibo“. Pasitreniravęs, įgudęs gatvėje demonstruodavo įvairių triukų – važiuodavo ant priekinio, ant galinio rato ir kt. Yra pasiekęs ir neoficialų Lietuvos rekordą: ant užpakalinio motociklo rato pasiekė 268 km/h greitį!

Pasaulyje ūžtelėjo tikro akrobatinio važiavimo motociklu banga, pagavusi ir alytiškį Nuo 2004-ųjų Virginijus pradėjo nuosekliai domėtis būtent šia kryptimi. O Lietuvoje nieko panašaus nebuvo: arčiausiai motokaskadininkų galėjai rasti Vokietijoje, Vengrijoje. Mūsų šalies akrobatinio važiavimo aistruoliai mokėsi neakivaizdžiai iš jiems prieinamų informacijos šaltinių. „Esant dabartinėms galimybėms to įmanoma išmokti 10 kartų greičiau. Daug laiko sugaišome“, – sako V.Žukauskas.

Mokytis sekėsi neblogai, svarbiausia, nepasitaikė rimtų avarijų, sunkių traumų. Pasak Virginijaus, palyginti su dabartiniu jaunimu, akrobatinio važiavimo pradininkai Lietuvoje mąstė ir elgėsi labai atsargiai, naujus triukus įvaldydami palengva, nuosekliai – step by step. Mokėsi ir patys atradinėjo techninius sprendimus – kaip tinkamai paruošti motociklą. Profesionalius motociklų akrobatus gyvai Virginijus pamatė 2005-aisiais Kaune, per tradicinį „Bike Show Millennium“, į kurį atvyko ir pasaulio čempionas, garsusis vokiečių triukininkas Christianas Pfeifferis. „Kai akrobatai pradėjo treniruotis, gal pusę valandos stovėjome be amo. Buvo stulbinama matyti tai, ką anksčiau regėjome tik internete. O čia – keli metrai nuo tavęs vyksta tokie dalykai! Negali apsakyti, koks tai buvo jausmas!“ – dar ir šiandien emocingai anuomečius įspūdžius pasakoja Virginijus.

Čempionate Estijoje – pirmoji vieta

Atsistojus ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio taip pat apima nenusakomas jausmas. „Tada nuovargis dingsta, būna smagu, bet adrenalinas dar laikosi, nesilieja per kraštus“, – šypsosi Virginijus. – Netrukus grįžta jėgos, užplūsta tokia energija, kad, rodos, galėtum nesustodamas važiuoti dar parą!“

Nugalėtojo laurų skonį alytiškis patyręs jau ne kartą. Ar iš laimėjimų gali išskirti sau reikšmingiausius? V.Žukauskas mielai prisimena 2007-ųjų Europos akrobatinio važiavimo čempionatą, kuriame nutarė sudalyvauti norėdamas tiesiog išbandyti savo jėgas. Sau sakė, jog būtų puiku patekti į geriausiųjų 20-tuką. Po kvalifikacinio važiavimo alytiškis buvo 6-tas! Kai draugas pranešė apie rezultatą, Virginijui buvo sunku patikėti, kad aplenkė nemažai motociklininkų, kurie buvo jo mokytojai. Tačiau pabaigoje važiavo jau gavęs traumą („Vienas bičiulis, rimtas sportininkas, sakė: „Kad ir traumuotas, tu vis tiek turi bandyti, nes galbūt gyvenime daugiau nebus tokių galimybių.“) Finale bendroje įskaitoje V.Žukauskas buvo vienuoliktas, pats tai įvertino kaip aukštą vietą.

Šiemet Virginijus dalyvavo jau trejose varžybose. Kovo mėnesį Sankt Peterburge vykusiame Rusijos akrobatinio važiavimo čempionate alytiškis iškovojo antrą vietą, tapo Rusijos vicečempionu. Baltijos šalių čempionate, vykusiame per „Bike Show“, Virginijus taip pat užėmė antrą vietą. Visai neseniai, liepą, Estijos motociklų akrobatinio važiavimo atvirajame čempionate motociklininkas pasirodė geriausiai, užlipo ant aukščiausios nugalėtojų pakylos.

Artimiausi planai – rugpjūtį Lenkijoje vyksiantis atviras čempionatas. O šiandien, šeštadienį, Dainų slėnyje, griausmingame baikerių „Crazy Days Alytus 2010“ vyks V.Žukausko jau trečią sezoną organizuojamo Baltijos šalių motorolerių akrobatinio važiavimo čempionato antras etapas. Po motorolerininkų pasirodymų žiūrovams trumpą programą žada pademonstruoti ir pats Virginijus.

Treniruotis Alytuje kol kas nėra galimybių

Užsiminus apie motorolerių bei motociklų sportu susižavintį jaunimą, Virginijaus balse – ir lūkesčiai, ir, dėl tam tikrų dalykų, nusivylimas…

Ekstremalaus važiavimo virtuozas šio meno moko ir jaunimą, ir vyresnius. Perimantys jo patirtį ateityje nebūtinai patys išdarinės triukus, dalyvaus varžybose. Tačiau jie mokės adekvačiai elgtis bet kokiose, net itin sudėtingose situacijose. Nes akrobatinis važiavimas, pasak V.Žukausko, yra visapusiškas dalykas. Jo įgūdžiai labai praverčia ir prireikus greitai stabdyti, ir susidarius ekstremaliai situacijai, ir pan. Šių metų pavasarį asociacija „Stuntriding LT” (www.stuntriding.lt), kuriai vadovauja V.Žukauskas, atidarė ekstremalaus važiavimo mokyklą, kurioje galima išmokti įvairių vertingų tokio važiavimo subtilybių. Smagu, kad išmokti puikiai valdyti motorolerį, motociklą nori vis daugiau vaikinų ir vyrų. Virginijus sako, kad kitose šalyse yra ir akrobatiniam važiavimui atsidavusių moterų, čempionatuose netgi yra dailiosios lyties atstovių grupė. Virginijaus dukrai dar tik ketveri metukai, tačiau… ar jis norėtų, kad mergaitė ateityje užsikrėstų motociklų akrobatiniu važiavimu? „Kodėl gi ne“, – ilgai negalvodamas atsako jis.

Džiugu, kad Lietuvos „stunteriai” (triukininkai) pirmieji Europoje pasiekė, jog akrobatinis važiavimas kaip oficiali motociklų sporto šaka patektų į šalies motociklų sporto federaciją. Labai norėtųsi, kad šis išties didelę ateitį turintis sportas, jo entuziastai sulauktų Lietuvos verslininkų, kitų geranorių mecenatų paramos.

Apmaudu dėl to, kad alytiškiai motorolerių, motociklų mėgėjai Alytuje iki šiol neturi tinkamos vietos treniruotis. Miesto savivaldybės pasiūlyta vieta Pramonės rajone, Artojų gatvėje, nėra gera. Pasak V.Žukausko, trasos ilgis tinkamas, tačiau pločio reikia didesnio. „Galima pavažiuoti treniruotis ir tolėliau, pavyzdžiui, į apleistą Krokialaukio aerodromą, tačiau dažnai neprivažinėsi“, – balsu svarsto V.Žukauskas. Jo ateities svajonė – turėti savo akademiją, susijusią su motociklų sportu. Nes niekada gyvenime nesinorėtų pernelyg nutolti nuo šio sporto. Net jei dėl to tektų išvažiuoti iš Alytaus.

Nutrūktgalviškumas – protingas, apskaičiuotas

Pastaruosius trejus metus V.Žukauskas važinėja su sportiniu motociklu „Kawasaki ZX6R”. Tačiau šią žiemą vėl pradėjo smelktis noras ko nors naujo. Virginijus iš JAV parsisiuntė „Harley Davidson“. Šiuo metu alytiškis yra bene vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų bei Vidurio Europoje, akrobatinius triukus atliekantis su „čioperiu“. Artimiausias tokio profilio motociklų kaskadininkas gyvena Prancūzijoje.

Viename virtualiame trumpame dosjė V.Žukauskas pristatomas kaip nutrūktgalvis akrobatas, labai nemėgstantis gravitacijos dėsnių. Tačiau jo „nutrūktgalviškumas“ nėra lengvabūdiškas. Kvapą gniaužiančius triukus jis atlieka įvertindamas riziką, remdamasis „kietai atidirbtais“ įgūdžiais, tiksliai apskaičiuodamas kiekvieną judesį. Nes jam, kaip ir kiekvienam sveikos psichikos žmogui, būdingas instinktyvus savisaugos jausmas.

Kas regėjo, kaip virtuozo „pabalnoto“ motociklo ratai raito įvairiausius viražus ant grindinio ir ore, matyt, nelabai prieštarautų Virginijaus akrobatinio važiavimo palyginimui su dailiuoju čiuožimu. Panašiai kaip šioje meniškoje sporto šakoje, akrobatiniame važiavime šimtus kartų atliekami pratimai, kol tampa vos ne tobulai nugludinti, o paskui sujungiami į vientisą pasirodymą. Jo metu griaudi motociklo riaumojimas, kartais – skamba ir foninė muzika, o tinkamiausios tam momentui melodijos galbūt liejasi motociklininko viduje…

Motociklų sportas užima didelę Virginijaus gyvenimo erdvę, tačiau ne visą. Jis – ir geros lektūros gerbėjas. Pastaruoju metu itin domisi literatūra, nušviečiančia Lietuvos pokario rezistencijos laikotarpį. Su didžiuliu susidomėjimu vyriškis skaito partizanų Juozo Lukšos-Daumanto, Adolfo Ramanausko-Vanago ir kitų biografijas, lankosi laisvės kovų vietose, partizanų žeminėse. Trisdešimt dvejų metų Virginijui mokykloje dar teko mokytis ir sovietmečiu, tad iš skirtingų šaltinių yra gavęs nevienareikšmės informacijos apie lietuvių tautos kovų už laisvę laikotarpį. Jam svarbu susidaryti savo nuomonę.

Muzika – taip pat kasdienė palydovė. Dabar Virginijus daugiau yra nuolatinis klausytojas, turintis gerą skonį. Jam, save įvardijančiam ir pusiau profesionaliu gitaristu, yra tekę groti ne vienoje scenoje, kurį laiką – ir alytiškių grupėje „Vynas“. Pamuzikuojantis savo malonumui, bičiuliams, jis neišsižada minties kada nors dar sugroti ir didesniam klausytojų būriui.

Originalaus straipsnio nuoroda http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=5615